Sportas ir smegenys

Spalio 23 d. dalyvavau seminare „Sportas ir smegenys“, kurį vedė prof. Albertas Skurvydas- vienas ryškiausių judėjimo ir neuromokslo autoritetų Lietuvoje. Prireikė kelių dienų „suvirškinti“ gausią informaciją, o šiandien dalinuosi svarbiausiomis įžvalgomis, vertingomis tiek treneriams, tiek visiems, kurie nori suprasti, kaip iš tiesų veikia žmogaus kūnas.

Šiuolaikinis mokslas aiškiai rodo: raumenys tik vykdo tai, ką smegenys jiems liepia. Progresas vyksta ne per mechaninį kartojimą, o per neuromuskulinį valdymą- gebėjimą smegenims aktyvuoti raumenis tiksliai, koordinuotai ir efektyviai. Kitaip tariant, mes netreniruojame kūno- mes treniruojame smegenis valdyti kūną. Tai keičia tradicinį požiūrį į treniruotes ir akcentuoja proto, nervų sistemos ir raumenų sinergiją.

Vienas stipriausių seminaro akcentų: klaidos yra mokymosi priežastis, o ne pasekmė. Bijodami suklysti, mes nebesimokome. Naujos neuronų jungtys formuojasi per sąmoningą klaidų analizę. Trenerio užduotis- ne skubėti taisyti, o padėti žmogui pačiam pajusti, kas yra teisinga ar neteisinga.

Variabilumas šiandien tampa vienu svarbiausių progresą lemiančių principų. Kūnas ir smegenys tobulėja ne monotoniškai kartojant tą patį pratimą, o ieškant geresnio judesio sprendimo. Kintantis tempas, kryptys ir priemonės padeda kurti platesnį judesio „žemėlapį“. Vienformis judėjimas- jau praeitis. Efektyvios treniruotės remiasi nuolatine adaptacija.

Kita svarbi įžvalga: jėga nėra raumenų apimtis. Tikroji jėga prasideda nervų sistemoje, nuo gebėjimo aktyvuoti raumenis. Todėl stiprus kūnas pirmiausia reikalauja stiprios nervų sistemos.

Seminaras priminė ir tai, kad psichoemocinė sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinis pasirengimas. Nervų sistema pavargsta ne tik nuo fizinio krūvio, bet ir nuo kasdienio emocinio streso. Todėl kvėpavimo pratimai, meditacija, joga ir kitos atsipalaidavimo technikos nėra treniruotės „papildas“, o būtina jos dalis.

Mityba taip pat tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Didžiausią naudą suteikia pilno grūdo produktai, daržovės, riešutai, žuvis ir alyvuogių aliejus, o didžiausią žalą- cukrus ir perdirbta mėsa. Gera savijauta prasideda ne tik sporto salėje, bet ir lėkštėje.

Galiausiai, sportas yra galinga savireguliacijos ir charakterio ugdymo priemonė. Jis formuoja emocijų valdymą, discipliną, gebėjimą susitelkti ir užbaigti pradėtus darbus. Sportas ugdo ne tik kūną- jis ugdo žmogų.

Šis seminaras aiškiai parodė kryptį, kuria turi judėti šiuolaikinis treniravimas. Dėmesys turi būti nukreiptas ne į tai, kiek pakartojimų atliekame, o į tai, kaip mokomės judėti ir kaip smegenys įsisavina judesį. Sporto industrija keičiasi, o kartu turi keistis ir trenerių požiūris- nuo raumenų izoliavimo prie viso žmogaus ugdymo.